Dauguma apie šunį galvoja ilgai
50 respondentų - 42,7 % - apie šunį galvojo ilgiau nei kelerius metus. Dar 36 svarstė ilgiau nei metus. Iš viso 73,5 % mintį brandino bent metus.
Tai gera pradžia. Daugeliui šuniukas nėra vienos savaitės susižavėjimas.
Bet ilgas laukimas nėra tas pats, kas praktinis pasirengimas - ir šitą skirtumą matome nuolat.
Žmogus gali daugelį metų įsivaizduoti savaitgalio žygius, keliones ir gražų šunį šalia. Ir nė karto nepagalvoti apie eilinę trečiadienio popietę.
Kas bus su šunimi, kai susitikimai užsitęs? Kiek laiko jis iš tikrųjų praleis vienas? Kas padės ligos, kelionės ar gyvenimo pokyčių metu? Ar šeima nori ne tik šuniuko, bet ir būsimo paauglio, suaugusio šuns ir senjoro?
Todėl pokalbyje mums svarbi ne svajonės trukmė. Svarbiau, ar joje atsirado vietos realiam gyvenimui.
Tinkamumą australui parodo ne gražiausias savaitgalio planas, o gyvenimas, kurį šeima gali tvariai kartoti daugelį metų.
Beveik pusei tai būtų pirmasis savarankiškai auginamas šuo
58 iš 117 nurodė, kad australas būtų pirmasis jų savarankiškai auginamas šuo. Likusių 59 patirtis jau didesnė.
Beveik lygus pasiskirstymas paneigia dažną stereotipą: pirmasis šuo nėra automatinis „ne“.
Ankstesnė patirtis suteikia pasitikėjimo ir padeda greičiau atpažinti situacijas. Bet turėtų šunų skaičius nieko nesako apie žmogaus lankstumą, kantrybę ar pasirengimą mokytis.
Kartais pradedantysis klausosi labai atidžiai ir laiku kreipiasi pagalbos. O kartais patyręs žmogus pernelyg pasitiki tuo, kas prieš dešimt metų tiko visai kitam šuniui - kitos veislės, kito temperamento, kitame gyvenimo etape.
Australų aviganiui nereikia nepriekaištingo gyvenimo aprašymo. Jam reikia žmogaus, kuris neapsimeta viską žinantis, stebi konkretų šunį priešais save ir priima, kad mokysis abu. Tai, beje, dažniausiai ir yra įdomiausia dalis.
Žmonės ieško šeimos nario, o ne sporto projekto
113 respondentų - 96,6 % - nurodė norintys šeimos nario. 90 australą įsivaizdavo ir kaip aktyvaus laisvalaikio partnerį. O sporto čempiono siekį pažymėjo tik 13.
Šis skirtumas svarbus. Dauguma žmonių australo neieško dėl parodų ar rezultatų. Jie nori šuns, kuris dalyvautų šeimos gyvenime: keliautų, lydėtų, mokytųsi, ilsėtųsi ir būtų šalia.
Bet „šeimos narys“ nėra vien šiltas apibūdinimas.
Šeimos nario poreikiai lieka svarbūs ir tada, kai jie nepatogūs - o nepatogūs jie būna reguliariai. Jis turi savo temperamentą, jautrumą, ribas ir raidos etapus, kurie nederinami prie mūsų darbo kalendoriaus. Jis nėra įrankis vaikams užimti, žmogaus emocijoms reguliuoti ar aktyvaus gyvenimo įvaizdžiui papildyti.
Gera partnerystė prasideda tada, kai šuo matomas ne tik kaip šeimos svajonės dalis, bet ir kaip atskira gyva būtybė su savo interesais - kartais visai nesutampančiais su mūsiškiais.
Apie aktyvumą žinome daug. Apie poilsį - gerokai mažiau
92,3 % respondentų savo gyvenimo būdą apibūdino kaip vidutiniškai aktyvų, aktyvų arba labai aktyvų. 91 dažnai vaikšto, 53 važinėja dviračiu, 41 stovyklauja, 40 bėgioja, 32 mėgsta žygius.
Pagrindinius veislės poreikius žmonės atpažįsta gerai:
- 89 paminėjo protinę veiklą
- 87 - laiką su žmogumi
- 86 - fizinį krūvį.
O tęstinį mokymą atskirai pažymėjo tik 27.
Išsamesnėse anketų vertinimo pastabose dažniausiai trūko to paties - aiškumo apie poilsį ir savireguliaciją.
Čia slypi paradoksas, kurį verta pamatyti. Žmonės jau žino, kad australui reikia veiklos. Bet veiklą labai lengva supainioti su nuolatiniu užimtumu.
Protingas ir atletiškas šuo nėra tas, kurį reikia kasdien vis labiau išvarginti. Jam ne mažiau svarbu gebėti sustoti, apdoroti patirtis ir ramiai būti šalia žmogaus.
Aktyvumas be poilsio ne visada sukuria laimingesnį šunį. Dažnai jis sukuria vis ištvermingesnį - ir vis sunkiau nurimstantį - partnerį.
Valandų skaičius neatsako, koks bus gyvenimas
65 respondentai planavo šuniui skirti 3–5 valandas per dieną, 39 - 1–2 valandas, 11 - daugiau nei 5.
Skaičiai skamba konkrečiai. Bet gali reikšti priešingus dalykus.
Trys valandos gali būti ramus, prasmingas buvimas kartu. Arba chaotiškas veiklų maratonas, po kurio nei žmogus, nei šuo nebegali pailsėti.
Be to, bendras „laikas šuniui“ nepasako svarbiausių dalykų: kiek valandų šuo bus vienas, ar visas planas laikosi ant vieno žmogaus pečių, kas perims atsakomybę pasikeitus darbui ir ar numatyta profesionali pagalba, kai jos prireiks.
Todėl anketose ieškome ne stebuklingo teisingo skaičiaus. Ieškome tvarumo. Geras planas turi veikti ne tik pirmąjį entuziastingą mėnesį, bet ir tada, kai šeima pavargusi, užimta arba gyvenimas pasikeitė be įspėjimo.
Butas nėra kliūtis. Kiemas nėra garantija
105 iš 117 gyvena mieste arba priemiestyje - butuose, miesto centre, miegamuosiuose rajonuose, priemiestyje ar name su kiemu mieste. Tik 12 nurodė kaimišką vietovę ar sodybą.
Tai labai šiuolaikiškas australo gyvenimo paveikslas. Dauguma šių šunų nevaro avių dideliame ūkyje. Jie važiuoja liftu, girdi transportą, lankosi mieste ir ilsisi namuose.
Būsto tipas savaime gyvenimo kokybės nenulemia. Didelis kiemas nepakeičia santykio, bendros veiklos ir pasaulio pažinimo - jame šuo gali nuobodžiauti lygiai taip pat, tik erdviau. Butas taip pat nėra automatinė kliūtis, jei šeima supranta šuns poreikius ir miesto aplinkos intensyvumą.
Svarbiau ne kiek kvadratinių metrų priklauso žmogui, o kokį gyvenimą juose - ir, dar svarbiau, už jų ribų - patirs šuo.
Svarbiau ne kiek kvadratinių metrų priklauso žmogui, o kokį gyvenimą juose - ir, dar svarbiau, už jų ribų - patirs šuo.
Įsimylime akimis, bet gyvename su temperamentu
Tik 44 respondentai - 37,6 % - neturėjo spalvos prioriteto. Visi kiti turėjo bent vieną išvaizdos pageidavimą.
Dėl lyties: 41 labiau norėjo patino, 33 kalytės, 23 teigė, kad nesvarbu, o 20 sąžiningai pripažino, kad šiuo klausimu trūksta žinių.
Norėti konkrečios spalvos nėra blogai. Australai išskirtinai gražūs, tad visiškai natūralu pirmiausia pastebėti kailį ar akis.
Tik spalva neišspręs kasdienybės, o lytis nėra patikimas viso charakterio trumpinys.
Šeimos gyvenimą kur kas labiau veiks šuns energijos pobūdis, jautrumas, socialumas, drąsa, gebėjimas atsigauti po įspūdžių ir poreikis būti arti žmogaus.
Todėl atsakingas parinkimas nėra pasirinkimo atėmimas. Tai būdas apsaugoti norimą gyvenimą nuo sprendimo, priimto pagal vieną nuotrauką.
Stipriausias signalas - ne tobulumas, o atvirumas paramai
111 respondentų - 94,9 % - veisėją įvardijo kaip svarbų žinių šaltinį. 96 pasitikėtų pasirinktu treneriu. 99 planavo lankyti mokymo užsiėmimus.
Tai bene svarbiausi visos analizės skaičiai.
Jie rodo, kad būsimi šeimininkai nori ne tik šuns. Jie tikisi santykio, žinių ir palydėjimo.
Australų aviganio šeimininkui nereikia vienam turėti visų atsakymų. Daug svarbiau pastebėti momentą, kai turimų atsakymų nebepakanka. Veisėjas, atlygiu dirbantis treneris ir veterinarijos gydytojas atlieka skirtingus, vienas kitą papildančius vaidmenis.
„Skraidančiose Ausytėse“ šuniuko išvykimas nėra bendro darbo pabaiga. Būtent reali kasdienybė - adaptacija, augimas, paauglystė ir netikėti klausimai - parodo, kodėl tęstinis ryšys yra atsakingo veisimo dalis.
Tai kas gi yra „tinkamas“ žmogus?
Sąžiningai: mūsų duomenys neleidžia sukurti formulės, kuri prognozuotų sėkmę.
Bet atsakymuose ir papildomo pokalbio temose kartojosi labai aiškūs pasirengimo požymiai.
Tvirtą pagrindą turi žmogus, kuris:
- kalba apie dabartinę rutiną, o ne vien apie gyvenimą, kurį žada pradėti gavęs šunį
- mato ne tik aktyvumą, bet ir šuns poilsį bei emocinę būseną
- prisiima suaugusiojo atsakomybę, net jeigu šuns labiausiai nori vaikas
- iš anksto apgalvoja vienatvę, pagalbą ir gyvenimo pokyčius
- temperamento dermę vertina labiau už tobulą spalvą
- nebijo pasakyti „nežinau“ ir kreiptis pagalbos.
Tai nėra idealumo sąrašas. Nė viena šeima neatvyks be abejonių, ribų ar klausimų.
Kartais būtent pernelyg tobuli atsakymai pasako mažiau nei nuoširdus pripažinimas, kad tam tikra sritis dar neapgalvota.
Anketoje nėra vieno teisingo atsakymo
Šuniuko pasirinkimo anketa nėra egzaminas, kuriame reikia atspėti, ką nori išgirsti veisėjas.
Jos tikslas paprastesnis - padėti abiem pusėms suprasti, ar veislė, konkreti vada ir konkretus šuniukas dera su tikru šeimos gyvenimu.
Kartais geriausias rezultatas yra tinkamai parinktas šuniukas. Kartais - sprendimas palaukti. Kartais pokalbis parodo, kad žmogui labiau tiktų visai kitoks šuo.
Visi trys rezultatai gali būti atsakingi.
Australų aviganis neieško žmogaus su didžiausiu kiemu, ilgiausiu žygių sąrašu ar nepriekaištinga anketa. Jam reikia žmogaus, pasirengusio matyti, mokytis, prisiimti atsakomybę ir kurti gyvenimą, kuriame yra vietos ir nuotykiui, ir ramybei.
Norite suprasti, ar australas tiktų jūsų šeimai? Užpildykite mūsų šuniuko pasirinkimo anketą taip, kaip yra iš tikrųjų - ne taip, kaip, jūsų manymu, reikėtų atsakyti. Jeigu prieš pildydami turite abejonių, susisiekite su Aurelija. Atviras pokalbis mums vertingesnis už tobulą įvaizdį.
Metodikos pastaba: analizuoti 117 turiningų, neasmeninių atsakymų. Imtis nėra reprezentatyvi visiems Lietuvos šunų šeimininkams. Duomenų nepakanka priežastinėms išvadoms apie tai, kam „pasisekė“. Kur klausime buvo galima rinktis kelis variantus, procentų suma viršija 100 %.