Graži pradžia kuriama dar iki pirmos dienos
Artėjant šuniuko atvykimui pirkiniai tampa nepaprastai patrauklūs. Dubenėliai, guoliai, žaislai, dar vienas guolis, nes pirmasis atrodė per kietas. Tai malonu ir suprantama - pagaliau galima kažką konkrečiai daryti.
Daiktai reikalingi. Bet svarbiausias pasiruošimas vyksta ne parduotuvėje, o šeimos pokalbiuose. Kas prisiims atsakomybę. Kaip atrodys eilinė darbo diena. Ir kokią aplinką ras mažas gyvūnas, kuris ką tik neteko viso pažįstamo pasaulio iš karto - mamos, brolių, kvapų, garsų ir dienotvarkės.
Pirmosiomis savaitėmis šuniukui nereikia tobulo interjero. Jam reikia nuspėjamumo, saugumo ir žmonių, kurie nesitiki, kad naujų namų taisykles jis supras iškart.
Saugumas yra daugiau nei uždarytos spintelės
Namų saugumas prasideda nuo akivaizdžių dalykų: laidai, augalai, smulkūs daiktai, laiptai. Tai padaroma per popietę.
Emocinis saugumas užtrunka ilgiau ir apie jį pagalvojama rečiau. Šuniukas turi turėti vietą, kurioje jo niekas netrikdo. Nekelia. Nekviečia žaisti vien todėl, kad atėjo svečiai ir jiems smalsu.
Ta vieta nėra bausmė ir nėra būdas „padėti šunį į šalį“. Ji leidžia kūnui ilsėtis, o nervų sistemai - apdoroti gausybę naujų kvapų, garsų ir patirčių.
Vienas dalykas, kuris daugelį nustebina: šuniukas, kuris atrodo dar energingesnis nei prieš valandą, dažnai nėra nepakankamai iškrautas. Jis pervargęs. Tai skirtingi dalykai, o sprendimai jiems - priešingi.
Šeimos taisyklės turi būti žmonių atsakomybė
Šuniukui sunku susivokti pasaulyje, kuriame vienas žmogus leidžia, kitas draudžia, o trečias taisykles keičia pagal nuotaiką ir dienos nuovargį.
Todėl prasminga ne sudaryti ilgą draudimų sąrašą, o iš anksto sutarti dėl bendros krypties. Keli klausimai, kuriuos verta aptarti garsiai, o ne numanyti:
Kas bus pagrindinis suaugęs atsakingas žmogus? Koks elgesys namuose visiems priimtinas? Kur šuo ilsėsis? Kokią vietą turės vaikų ir šuns santykis? Kas perims rūpinimąsi, jei kasdienybė laikinai pasikeis?
Tai nėra formalumas. Šie susitarimai saugo šuniuką nuo prieštaringų lūkesčių, o šeimą - nuo ginčų, kurie kyla ne dėl šuns, o dėl neišsakytų prielaidų.
Tai nėra formalumas. Šie susitarimai saugo šuniuką nuo prieštaringų lūkesčių, o šeimą - nuo ginčų, kurie kyla ne dėl šuns, o dėl neišsakytų prielaidų.
Ir dar viena mintis, kurią sakome beveik kiekvienai šeimai: net jei šuns labiausiai nori vaikas, galutinė atsakomybė visada priklauso suaugusiesiems. Visada.
Reikia ruoštis ne savaitgaliui, o paprastam antradieniui
Laisvą dieną lengva įsivaizduoti ilgą pasivaikščiojimą ir visą dėmesį šuniukui. Tokia diena tikrai bus.
Bet tinkamumą parodo ne ji. Jį parodo įprasta savaitė: darbas, kelionės, nuovargis, šeimos pareigos, ligos ir planai, į kuriuos šuo netelpa.
Australų aviganis dažniausiai nori būti arti savo žmonių - tai viena ryškiausių veislės savybių. Todėl verta iš anksto ir sąžiningai įvertinti, kiek laiko jis realiai praleis vienas, kas galėtų padėti ir ar šeima gali suteikti ne tik aktyvumo, bet ir nuoseklų buvimą.
Pažadas „kai turėsime šunį, gyvensime visai kitaip“ yra silpnesnis pagrindas nei įpročiai, kurie jau egzistuoja dabar. Šuo atvyks į dabartinį gyvenimą, ne į planuojamą.
Pirmosios dienos nėra šuniuko egzaminas
Nauji namai yra didžiulis pokytis. Miego, valgymo, švaros ar drąsos svyravimai pirmosiomis dienomis nėra įrodymas, kad šeima pasirinko „blogą“ šuniuką. Tai adaptacija - ir ji atrodo būtent taip.
Kai žmogus tai supranta, dingsta poreikis skubiai taisyti kiekvieną nepatogumą. Vietoje nusivylimo atsiranda smalsumas: kokį poreikį šuniukas rodo, kas jam per sunku, ko jis dar nemoka ir kodėl jam reikia laiko.
Toks perėjimas nuo taisymo prie stebėjimo dažnai yra pats svarbiausias pirmojo mėnesio įvykis. Ir jis vyksta žmogaus galvoje, ne šuns.
Daiktai, sveikata ir pagalba
Prieš atvykimą verta apgalvoti pagrindines sritis: saugią kelionę, miego ir maitinimosi vietą, kasdienę priežiūrą, veterinarinį kontaktą, identifikaciją, draudimą ar finansinį rezervą ir pagalbą nenumatytais atvejais.
Sąmoningai nepateikiame universalaus pirkinių krepšelio. Skirtingiems namams ir skirtingiems šuniukams reikia skirtingų sprendimų, o sąrašas internete dažnai pakeičia mąstymą.
Svarbiau žinoti kai ką kita: iš ko prašysite pagalbos.
Atsakingas veisėjas neišnyksta šuniukui išvykus. Jis perduoda informaciją apie konkretų šuniuką - ne apie veislę apskritai - ir padeda šeimai atskirti normalų augimą nuo situacijos, kuriai jau reikia trenerio ar veterinarijos gydytojo dėmesio.
Pasiruošimo tikslas - ne kontroliuoti viską
Joks planas nepadarys pirmųjų savaičių tvarkingų. Ir nereikia.
Pasiruošimas reikalingas tam, kad šeima turėtų daugiau ramybės reaguoti į gyvą, besikeičiantį šuniuką. Gera pradžia nėra be klaidų - ji yra su saugiu ryšiu, aiškia atsakomybe ir vieta pagalbai.
Kvietimas: Rinkdamiesi mūsų šuniuką, gaunate ne vien išvykimo krepšelį. Kartu aptariame jūsų kasdienybę, konkretaus šuniuko poreikius ir tęstinę pagalbą po jo išvykimo.
Šaltiniai: AVSAB ankstyvos socializacijos gairės; „Flying Aussie“ vadovas; „Puppy Calendar“ pasiruošimo ir raidos etapų struktūra.